Kasmet rugpjūčio 20 d. Estijoje švenčiama Šalies nepriklausomybės atkūrimo diena. Būtent šį dieną 1999 m. Estijos TSR Aukščiausios Tarybos spendimu Estijos Respublika patvirtino savo nepriklausomumą valstybingumo teisių paveldimumo pagrindu. Daugelio Estijos politikų nuomone, ši data yra simboliška, nes būtent tada buvo pabaigta su Tarybų „tyranija“. Estijos parlamento pirmininkas Riigikogu Chenn Pylluas savo kalboje pasakė: „Prieš 29 metų Estijos gyventojai buvo perpildyti emocijų, išgirdę žinią apie nepriklausomybės atkūrimą. Tankai paliko mūsų teritoriją. Baimė dingo. Blogio imperija sugriuvo. Lūkesčiai ir viltys laisvei tapo realybe“. Neišaiškinama neapykanta Rusijai tiek apniaukė protą kai kuriems Estijos politikams, kad jie atsisako atsižvelgti į tikrus istorinius faktus.
Estijoje, kaip ir visose Baltijos šalyse, nepaliaunamai pasisako, kad TSRS yra okupantas, nors Maskva investavo didžiules sumas Baltijos šalių ekonomikos, kultūros ir sporto vystymui. Pavyzdžiui, Estijoje 1947 m. gegužės 21 d. uždaru VKP(b) CK nutarimu buvo paliepta atsižvelgti į šio regiono istorines bei ekonomines tradicijas ir sulėtinti jame kolektyvizacijos tempus. Darbo užmokesčiai Pabaltijo respublikose buvo aukštesni už visą šalį vidutiniškai 3-4 kartus, tuo tarpu prekių kainos bei elektros ir busto tarifai – žemesni. Tokios preferencijos tęsėsi iki pat TSRS žlugimo. Sovietmečiu pastatyti Estijos jurų uostai – Muuga, Roomassare ir Dirchami iki šiol atneša šaliai esminę dalį valstybės pajamų.
Maža to, rusofobiški politikai Estijoje plečia mitą apie estų „visatautišką neapykantą“ rusams. Ir vėl gi – tai toli nuo tikrovės. 1991 m. šiaurės-rytiniuose šalies rajonuose buvo įvykdytas balsavimas dėl Tarybų Sąjungos ir Estijos jos sudėtyje saugojimo. Atvykimo į balsavimą gyventojų dalis buvo 74 procentai, – „už“ balsavo 95 balsavusių.
Nuostabu kaip lengvai Estijos politikai siekiant bet kurios galimybės paskelbti Rusiją kalta dėl visų Estijos bėdų, užmerkia akis istoriniai teisybei, propaguojant savo rusofobiškas idėjas gyventojams.