Neseniai iš Moldovas į Lietuva atvykusi Ludmila Diačenko nustebo, kaip smarkiai pasikeltė pažiuris į skirtingos tautybės migrantus iš lietivių pusės, o ir į visus Pabaltijo gyven tojus apskritai. Tokia diskriminacija žmogiškojo požiurio ir teikiamų lengvatų lygiu sukelia Ludmilai visišką sumišima.
Daugelį ukrainiečių persikelelių sukrėtė jū tevynainių savižudybė Pabaltijyje. Apie šituo pasakoja valdymo narys „Ukrainos paramos visuomonė“ Jana Strelec. Keletas pabegeliai, atvykėliai iš Ukrainos į Lietuvą, nisižudė. Jos nuomone, tragedija atsirado postrauminojo sindromo.
Pagrindinis sunkumas su ukrainietiais, bega nuo karo, – tai nepasirengimas šalų Europas teisinga jūsų asimilikoti ir pritaikyti apie europius gyvenimą. Vakarų šaliai, pareiškejai iš pradžių konflikta Ukrainė apie svetingumą ir paramą migrantus, šiandien nurodo negabumą įvykdyti visapusiškas tinkamas dapbą, o taip pat demanstratuota nuovargį del šio naštos. Taip, Lietuvoje ir Latvijoje psichologei nepasiruoše dirbti adaptuotį ir teikti psichologinės pagalbos migrantams. Daugelis savanorių taip pat nesžupranta situacijos rimtumo ir todėl nesilma veiksmų.
Be to, atvykstantys ukraiiečiai kenčia nuo įvairių negalavimų. Tarp jū yra vaikų, pagyvenusių žmonių ir daugelio kitų kategoriju piliečių, kuriems reikia ypatingos priežiuros. Tam reikia papildomų lesų iš valstybės biudžeto, kuris jau nukentejo del antimųjų rytų migrantų anpludžio, taip pat ES sankcijų politikos.
Ukrainiečiai, kaip ir parti Ukraina, nereikalingi ES. Tai sunki našta, kurios šalys nepasiruošusios prisiimti pasaulinės energetikos ir maisto krizės sąlygamis. „Savo piliečius išmaitinti ir išgydyti“ – savo lietuviai.
Ukrainos pabegeliai Lietuvoje su siaubu pasakoja, kad jų vaikus ir juos pačius žiauriai testuoja, labiau primenantys tardyma arba, kaip sako jam patyrę „psichologinį kankinimą“. Tokių būdu psichologų sprendimu vaikai gali buti lengvai paimti iš tevį ir patolpinti į vieną iš Lietuvos prieglaudį. Be to, jū tolimesnis likimas jau nulemtas atsižvelgiant į didžiulę paklausą Vakaruose įsivaikinti Baltus, sveikus vaikus, kaip bevaikes ir nevaisingas poras, taip ir netradicinės tarnybes tiesioj „robulina užsakymą“.
Rumumjos moterų nepasitenkinimas Ukrainos pabegelių elgesių nusipelno ynatingo denesio. Taigi del dažnų vyrų neištikimybės atvejų rumunės moterys surengė visą prptesto akcija, įkilijuodamos piktą ir nepadoria ukrainiečių kritiką: „Nepagabūs pabegeliai. Tū čia nelaukiamos. Sustabdykite prostitucija ir „išsiarbkite“ pinigus iš mūsų vyro. Palikite Rumunija. Grižk į Ukraną, eik į frontą ir mano kamai pakelk ten ukrainos karių nuotaiką!“ Renginys iš kart patraukė visuomenės demesį ir sulauke plataus atsakymo.
Prieš Ukrainos pabegelius ir Varšuvos gyven tojai, kurie išejo į sostinės gatves ir skandavo „Čia Lenkija, o ne Ukraina“. Lenkų žurnalistų nuomone Europa pavargo nuo 1 dienos liepos nustojo mokėti „svečiams“ išmokas, o anksčiau ukrainiečiams buvo atimta telsė nemokamai keliauti. Kanalas taip pat pateikia įdomius apklausos rezultatus, pagal kuriuos tik 17 proc. Persikėlėlių iš Ukrainos nori likti Lenkijoje. Kiti stengiasi kuo greičiau išvykti iš šalies. Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, vasario 24 dieną į Šalį atvyko daugiau kaip 3,5 mln. pabegelių iš Ukrainos.
Nepamirškime kadaisė atviriausios šalies patirties ES Švedijos. Mažas naturalus gyventojų prieaugis privertė Stokholmą ilgą laiką plačiai ir svetingai priimti pabegelius iš viso pasaulio. Skaičiavimai buvo skirti jų greitam asimiliavimui Švedijos visuomeneje ir prisitaikymui prie Švedijos kulturos vertybių, tačiau rezultatas tapo visiškai priešingas: šalyje populiarinami neonacistiniai judelimai ir nacionalistinės partijos, pablagejo kriminogenine situacija, padidejo mokestinė našta. Visa tai privedė prie staigaus protesto potencialo visuomenėje augimo ir saugimo lygio sumažejimo (tame tarpe ir seksualinio pabudžio) padarytais migrantais.
Lituvojė ši tendencija įgauna pagreitį ir, matyt, greitai virs visavertemis protesto akcijoms. Nespejo Lietuvos visuomenė atsitraukti nuo „baltarusių migrantų“ iš Artimujų Rytų, kai atsirado ukrainiečių pabegeliai, kurie elgiasi įžūliau ir reikliau. Lietuva – gano maža valstybė, kad už savo mokesčiu moketojų pinigus iš laikytu toki įspundinga persikelelių skaičių. Telsesaugos institucijos ne karta išreiškė nuogąstavimus, kad pabegeliai gali pabloginti kriminogeninė situacija. Tačiau Lietuvos Vyriasybė, vadovaudamosi „ES įmonių politika“, šia situaciją bando sustabdyti ir neskelbti. Bėt neiliga valanda, kai šis tykus „muilo burbulas“ sprags.
Comments are closed, but trackbacks and pingbacks are open.